Atšilus orams, pradeda greičiau pavargti, pabrinkti mūsų kojos. Tai atsitinka dėl veninės kraujotakos sutrikimo, priklausančio lėtiniams susirgimams. Veninės kraujotakos sutrikimas gali pasireikšti greitesniu kojų nuovargiu, kojų apsunkimu, veržimu, dilgčiojimu, tempimu, niežuliu, mėšlungiu, skausmu, pabrinkimu, patinimu, išsiplėtusiomis kojų venomis, venų mazgeliais, padidėjusia odos pigmentacija ir dermatitu. Veninė kraujotaka blogėja dėl nuolatinio stovimo ar sėdimo darbo, dėl judėjimo stokos. Dauguma minėtų simptomų dažniau pasireiškia šiltuoju metų laiku, labiausiai juntami antroje darbo dienos pusėje (vakarop).
Venos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas viena kryptimi teka į širdį. Venose yra vožtuvai, sulaikantys, kad kraujas nepradėtų tekėti priešinga kryptimi. Kai šie vožtuvai nusidėvi, paprastai nukenčia kojos, kadangi dėl veninio kraujo sankaupos didėja bendras spaudimas į venų sieneles. Venos plečiasi ir blogėja veninė kraujotaka.
Remiantis statistika, kas antras suaugęs žmogus kenčia nuo venų varikozės (išsiplėtimo) ar kitų veninės kraujotakos sutrikimų. Gerokai dažniau šie sutrikimai pasireiškia moterims ir aukštaūgiams. Dažniausiai veninės kraujotakos sutrikimai pasireiškia vyresniame amžiuje. Venų ligos yra lėtinės ir dažnai vystosi dėl genetinio polinkio bei paveldimumo, tad rūpintis venomis reikia pradėti jaunystėje. Kojų venų būkle reikia rūpintis nuolatos. Nuolatinis profilaktikos priemonių taikymas dažnai gali padėti išvengti venų trombozės, venų uždegimų (tromboflebitų), trofinių opų ir kt. grėsmingų komplikacijų.
Esant veninės kraujotakos sutrikimams, patariama:
- reguliariai judėti (tinka pasivaikščiojimas, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, lipimas laiptais), vaikščioti į darbą pėsčiomis (visą kelią arba jo dalį, išlipus iš autobuso viena stotele anksčiau arba pastačius automobilį toliau nuo darbovietės);
- sėdint (ypač kai žiūrite TV ar skaitote laikraščius) kuo dažniau pakelti kojas į horizontalią padėtį (pvz. ant taburetės) arba dar aukščiau; rekomenduojama ir miegoti padėjus kojas šiek tiek aukščiau (širdies lygio);
- jeigu sėdimas darbas - kas 30 min. reikėtų pavaikščioti, jeigu stovimas darbas – reikėtų nuolat mindžiukuoti, keisti kūno padėtį, judėti, kūno svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos;
- kuo dažniau atlikti specialius kojų kraujotaką gerinančius fizinius pratimus. Pertraukėlių metu dirbant sėdimą ar stovimą darbą (sėdint mankštinti pėdas sukant jas ratu; stovėti ant kulnų, pakėlus pėdų pirštus. Sėdint galima siūbuoti pėdas pakaitomis pakeliant ir nuleidžiant tai kulnus, tai pirštus. Sėdint pakelti kojų pirštus ir juos siūbuoti tai į išorę, tai į vidų - panašiai kaip automobilio stiklo valytuvai. Rekomenduojama kuo dažniau kojas pamasažuoti (iš apačios į viršų veninio kraujo tekėjimo kryptimi), daugiau vaikščioti basomis;
- profilaktiškai naudoti šalčio procedūras: braidyti vėsiame vandenyje, galima kojas mirkyti šalto vandens vonelėse su negyvosios jūros druskomis ar su vaistažolėmis. Praustis kontrastiniu dušu, pakaitom apliejant kojas iki kelių šalto ir šilto vandens srove, šią procedūrą pradedant nuo pėdų ir pamažu kylant į viršų.
- pasirinkti patogią avalynę, pagamintą iš natūralių medžiagų. Tvirtais padais, neaukštais pakulniais (geriausia pakulnė yra 2-2,5 cm, ne aukštesnė kaip 3-4 cm), pralaidi orui. Vasarą patartina dėvėti laisvesnius batelius ar basutes, nes koja greičiau pabrinksta.
- mūvėti kojinėmis (natūralios sudėties), vertėtų nesiauti batų ant basos kojos, jei kojos linkusios prakaituoti.
- mesti rūkyti, nes į organizmą patekusios kenksmingos medžiagos žaloja kraujagysles.
- nėščioms moterims nuo 20 nėštumo savaitės nešioti specialisto individualiai parinktas elastines/kompresines kojines (kurios skirtos tik nėščiosioms), taip pat rekomenduojama nepamiršti reguliarių šalto vandens procedūrų.
- mažinti antsvorį ir sureguliuoti mitybą (valgyti kuo daugiau daržovių, stengtis nevartoti druskos ir sūrių produktų; tinkama mityba padeda išvengti pasikartojančio vidurių užkietėjimo, hemorojaus bei venų susirgimų progresavimo);
- dienos metu mūvėti kompresines kojines (geriausia kai jas skiria ir parenka specialistas).
- kreiptis į gydytoją dėl specialisto konsultacijos. Reguliariai tikrintis širdies veiklą, kraujo krešumą.
Esant veninės kraujotakos sutrikimams, vengti:
- ilgo stovėjimo vietoje nejudant
- ilgo sėdėjimo nejudant, ypač sėdėjimo sukryžiavus
- karštų vonių, saunų, pirties, ilgalaikio buvimo saulėje,- ypač vengti atviros saulės, darbo karštose patalpose
- aukštakulnių batų, batų atviromis nosimis
- vilkėti labai aptemptus drabužius, aptemptas apatines kelnaites bei veržiančias kojines
Esant veninės kraujotakos sutrikimams, gali padėti:
- giliųjų venų profilaktikai, ypač šiltuoju metų laiku, vartoti venotoninius preparatus iš vaistingųjų augalų (pvz., kompleksinius preparatus su antioksidantais – kaštonų sėklų ekstraktu, žaliosios arbatos, pušies žievės, ginkmedžio ekstraktais ir kvercetinu). Rekomenduojama vartoti vitaminą C, rutozidą, magnį, varį. Jų vartojimo kursas 2—3 mėnesiai. Šios medžiagos stiprina venų sieneles bei gerina kojų veninę kraujotaką.
- išorinių venų profilaktikai, ypač šiltuoju metų laiku, kojas išoriškai tepti specialiais geliais ar kremais, kurių sudėtyje yra kaštono, arnikos, ginkmedžio ir kt. vaistingųjų augalų ekstaktų.
- venotoninius preparatus ir gelius venoms rekomenduojama naudoti keliaujant į visas tolimesnes keliones (ypač lėktuvu ar autobusu).
Rūpinkimės, kad mūsų kojos būtų „lengvos“ !
Atgal
